poezija / Tomas Venclova. Chicago: A. Mackaus knygų leidimo fondas, 1977. 136 p.

būklė: l. gera, kiek padilę knygos superviršelio krašteliai, keletas dėmėlių ant nugarinės superviršelio dalies

Tomas Venclova (g. 1937) – poetas, vertėjas, eseistas, publicistas, 2000 m. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas. Jo poezija yra metapoetiška; tai liudytų subtekstų bei intertekstų žaismas ir viena esminių kūrybos problemų – kalbos ir tikrovės santykis. Kalbos problema suteikia T. Venclovos kūrybai giliai slypinčią metafizinę plotmę.

Duok man ranką, Sancho. Broli mano,
Aš pakilsiu. Negaliu. Tuojau.
Štai, aš čia. Iš pamiršto romano
Į nelygią kovą išėjau.

Koks apsunkęs ir bejėgis kūnas!
Niekad nesuvoksime, už ką
Mudviem skirtos aikštės ir tribūnos,
Tankų bokštai, virvė ir kulka.

Visas turtas – žodžiai neatsargūs,
Visas menas – mirti ir mylėt,
Visas atpildas – po didžio vargo
Purvina planetos pakelė.

Riteris, kalbėtojas, žaidikas,
Ženklintas kulkosvaidžio švinu,
Nebe pirmą kartą nužudytas,
Nebe pirmą kartą gyvenu.

1956